Kitas Kinas Kitas Kinas

La caza (1966)

Šiais laikais moderniose šalyse dėl maisto praktiškai nebemedžiojama, kartais tai daroma norint kontroliuoti laukinių gyvūnų populiaciją, o dažniausiai medžiojama tiesiog dėl pramogos. Neretai tai labiau pasiturinčių žmonių laisvalaikio praleidimo būdas. Tokia medžiokle besimėgaujančią buržuaziją meistriškai pavaizdavo režisierius Jean Renoir filme La règle du jeu (Žaidimo taisyklės), o apie ploną liniją, kuri skiria apeiginį smurtą ir smurtą tarp žmonių, nekartą yra užsiminęs Levas Tolstojus, o Ernestas Hemingvėjus savo istorijose taip pat teigė, jog tie, kurie jaučia malonumą žudydami gyvūnus, atsiradus galimybei gali nužudyti ir žmogų. Ši trapios atskirties  tema buvo mėgstama ir Luis Bunuelio, nenuostabu, kad jo mokinys Carlos Saura sukūrė filmą La caza (Medžioklė), kuriame charakteriai ant tos ribos ir laviruoja.

La caza yra brutalus, įžūlus ir alegorinis filmas. Čia Saura pateikia savotišką kaltinimą represiniam Franco rėžimui bei Ispanijos karininkų ir buržuazijos arogancijai bei egocentriškumui.  Trys vidurinio amžiaus krizės kamuojami vyrukai vieną kaitrią dieną susitinka pamedžioti triušių, kartu pasiima ir jauną giminaitį, kuris čia reprezentuoja naivią ir atvirą jaunąją kartą. Medžioklė vyksta tame pačiame lauke, kuriame per pilietinį Ispanijos karą vyko mūšiai, o mūsų herojai to karo metu pyškino į priešininkus atstovaudami fašistinę pusę. Šiuo susitikimu jie lyg ir bando atnaujinti savo draugystę, dalinasi senų laikų prisiminimais ir vienas kitam demonstruoja savo mačizmą. Pati medžioklė realistiška ir nuožmi, nuo tokių scenų pakvaištų kiekvienas gyvūnų teisių aktyvistas, krenta daugybė negyvų triušių. Ir tai galime suprasti kaip aliuziją į čia praeityje vykusį karą. Dėl tokio konteksto šis flmas gali pasirodyti skirtas tik ispaniškai publikai, tačiau jis kalba visoms auditorijoms, kurių šalyse vyko pilietinis karas, nesvarbu ar fiziniam ar tik ideologiniame lygmenyje.

José (Ismael Merlo), Paco (Alfredo Mayo), Luis (José María Prada) and Enrique (Emilio Gutiérrez Caba)

Dienai įsibėgėjus veikėjai pradeda vienas kitam įgrysti, paaiškėja, kad tarp jų egzistuoja stiprios nuoskaudos, jie nepatenkinti vienas kitu ir patys savimi, pergyvena dėl artėjančios senatvės, dėl klaidų padarytų gyvenime. Taip pat tarp jų įsisuka ir finansinės problemos, nepasitenkinimas su kiekviena minute vis auga. Prie to prisideda saulės kaitra ir vartojamas alkoholis. Mes galime dėti viltį tik į jaunąjį herojų ir aplinkui besisukiojančią jaunutę, tos vietovės, ūkvedžio dukrą, kurie vieninteliai nelaiko jokios pagiežos ir yra nusiteikę žaismingai.

Nevaisinga dykvietė, išvagota triušių urvais, tapo puikia vieta pasireikšti vis didėjančiai blogai nuojautai, kurią formavo ir kinematografija. Nufilmuotas baltai juoda juosta, pasitelkus minimalistinius resursus, filmas visą laiką išlaiko nuoseklų ritmą. Ne veltui filmo operatorius Luis Cuadrado yra laikomas vienu geriausiu Ispanijos kinematografininku. Prie vaizdinio ritmo puikiai suderintas ir muzikinis takelis, pilnas grėsmingų būgnų ir pianino garsų.

Kalbant apie laikmetį, kuriame buvo sukurtas filmas svarbu pabrėžti, jog šeštas ir septintas dešimtmečiai buvo blogas metas daugeliui Ispanijos režisierių. Franco rėžimas buvo taip užspaudęs, kad kūrėjai negalėjo pareikšti jokios kritikos apie Ispanijos visuomenę, tuo labiau apie valdžią ar bažnyčią. Tokia situacija, komentuoti, siaubingus padarinius sukėlusį Fašistinį rėžimą, leido tik pasitelkiant metaforas, ar alegorijas. Tačiau didelė dalis šių filmų šalyje buvo uždrausti. Režisierius Saura buvo pakankamai imlus, jog savo filmus galėtų pristatyti tarptautiniuose festivaliuose, ar parduoti užsienio distributoriams, čia gelbėjo ir Luis Bunuelio parama. La caza Berlyno festivalyje buvo apdovanotas „Sidabriniu lokiu“, tačiau nepaisant filmo sėkmės svetur, Ispanijoje jis buvo uždraustas ir ten buvo parodytas tik 1975 metais, po Franco mirties. Sam Peckinpah buvo pareiškęs, kad kai pamatė La caza jo gyvenimas pasikeitė. Vienokį ar kitokį pokytį šis kūrinys palieka kiekvieno žiūrovo galvoje.

Share Post :

More Posts

Parašykite komentarą