Jei komercinė Valentino diena su visu šlamštu parduotuvėje ir romantiniai filmai apie grandiozinę meilę tau kelia šleikštulį, esi vienišas, ar esate porelė frykų mėgstančių “nurautą” kiną, štai sąrašiukas šiurpinančių, seksualių, bei kruvinų filmų, kurie privers isteriškai kvatoti ar tiesiog jaustis nejaukiai.
In the Realm of the Senses (1976)
Nagisa Oshima šedevras savo laiku buvo draustas ir cenzūruotas. Beje, nebe reikalo. Pilnas nesuvaidinto sekso, filmas laviruoja tarp arthauzinio kino ir pornografijos. Pastatytas pagal tikrą 1936 metų istoriją apie tarnaitę Sada Abe, kuri užmezgusi romaną su savo bosu, finale jam atlieka kastraciją. Sabą Abę įkūnijusi Eiko Matsuda vaidina tarnaitę įsidarbinusią viešbutyje ir užmezgusią obsesinius seksualinius santykius su savininku (Tatsuya Fuji). Jie vis dažniau užsiima seksu, o bestiprėjant jų meilei žaidimai tampa vis labiau nukrypę nuo normų. Vienas kito smaugimas ir vaginalinės pramogos su virtu kiaušiniu tampa įprastu laiko praleidimu, juk kaip teigia personažai „Tikra meilė yra tada kai valgai maistą pamirkytą savo mylimojo sultyse“. Ir taip, filmas pilnas tų „sulčių“, prakaito, spermos ir kitų skysčių, o finale ir kraujo.
Cemetery Man (1994)
Asistavęs tokiems gigantams kaip Dario Argento ir Terry Gilliamas režisierius Michele Soavi pasauliui padovanojo vieną smagiausių siaubo komedijų Cemetery Man (aka Dellamorte Dellamore). Sukaltas švelniai remiantis populiariu italų komiksu Dylan Dog filmas pasakoja apie kapinių duobkasį, kurio klientai sugrįžta atgal po 7 dienų. Darbuodamasis su savo nupušusiu bendradarbiu Gnaghi, jis vis neprisiruošia pasirašyti prašymo miesto valdžiai. „Paprasčiau juos tiesiog nušauti“, ką jis daro itin dažnai… Tačiau miesto meras jam lipa ant kulnų, policijai rodos ant visko nusispjauti, o jo gyvenimo meilė vis prisikelia iš mirusiųjų… Iš dalies slapstick komedija, iš dalies zombių žudynės, iš dalies nekrofiliška romantinė istorija, prisotintas juodo siurrealaus humoro filmas mus nusineša į paklaikusią haliucinogeninę kelionę.
Wild at Heart (1990)
Jei patiko Twin Peaksas tai priblokš ir šitas. Nuo kokso apsvaigęs Nicolas Cage ir Davido Lyncho numylėtinė ir ką tik Oskaru apdovanota, nuostabioji Laura Dern, filme užkuria energingą pasirodymą. Prieš tai suvaidinusi gerą mergaitę filme Blue Velvet, šį kartą Laura pasisuka 180 laipsnių kampu ir įsikūnija į nepasotinamąją Luną, kuri įsimyli gyvatės odos švarku pasidabinusį, su teisėsauga problemų turėjusį, rockabilišką Elvio Preslio versiją, Sailorą (Nicolas Cage). Jaunų įsimylėjėlių pora yra priversta bėgti iš miesto, nes Lunos motina pasamdo gangsterį Marcello Santos, kad šis nužudytų Sailorą. Bus karšta!
Nekromantik (1987)
Nekromantik nagrinėja didžiausią iš visų tabu – nekrofilija. Filme žūsta gyvūnai, žaismingai panaudojamos negyvėlio kūno dalys, tap pat šiame filme užfiksuotas siaubingiausias kino istorijoje metalinio santechninio vamzdžio panaudojimas. Ilgai cenzorių priespaudoje buvęs filmas pasakoja apie Robą (Bernd Daktari Lorenz), jo merginą Betty (Beatrice Manowski) ir jų meilę namo parsitemptam lavonui. Tačiau bėdos prasideda tada kai Robas suvokia, jog Betty labiau mėgaujasi ne jo, o negyvėlio kompanija. Šis filmas ne kiekvienam, gal net niekam, bet jei mėgstate šokiruojantį kiną jis turėtų patekti į jūsų sąrašą. Ir jeigu jums pavyks surasti kas šiuo filmu mėgausis drauge su jumis, tai reikš, jog greičiausiai atradote tikrąją meilę.
The Fly (1986)
Bet ką daryti jei poroje vienam labiau prie širdies siaubekai, o kitam romantiniai filmai? Garsiojo bodyhorror meistro Davido Cronenbergo 1958-tų metų filmo perdirbinys The Fly turbūt yra geriausias siaubo filmo ir romantinės dramos derinys. Trokštantys siaubo ir šlykštybių nenusėdės vietoje, o išilgę dramatiškų meilės istorijų nesulaikys akyse besikaupiančių ašarų. Pažadam, būti labiau sentimentaliu ir šlykščiu vienu metu neįmanoma, o dar tie stulbinantys praktiniai spec. efektai ir nuogas Jeffas Golblumas, ko dar galima norėti meilės dienos proga? O jei esate nusiteikęs dvigubai peržiūrai, puotą galite tęsti su The Fly II, kuris gal ne toks puikus, bet tikrai šarmingas.
Psychos in Love (1987)
Psychos in Love buvo paženklintas kaip per daug kruvinas didžiajam ekranui ir pradėtas reklamuoti kaip pirmasis filmas išskirtinai sukurtas vien tik video kasečių rinkai. Faktas kiek ginčytinas, bet filmas neabejotinai yra vienas keisčiausių dalykų nutūpusių celiulioide. Tai tikras nepriklausomo kino grynuolis, nufilmuotas minimaliu biudžetu, per laisvus nuo darbų savaitgalius. Striptizo klubo savininkas ir manikiūristė atranda, jog turi daug ką bendro – visų pirma tai, jog abu yra psichoziniai serijiniai žudikai. Jie įsimyli ir yra be galo patenkinti savo šeimyniniu kraugerišku gyvenimu. Tačiau vieną dieną kortas sumaišo susidūrimas su santechniku, kuris, pasirodo, yra kanibalas.
My Bloody Valentine (1981)
Ši klasikinė slasher subžanro istorija yra vienas mėgstamiausių visų numylėto Quentino Tarantino filmų. Sukurtas jau pasirodžius tokiai žanro klasikai kaip Helloween ir Friday The 13th šis filmas sėkmingai įstojo į kalendorinių siaubo filmų klubą drauge su Silent Night, Deadly Night, April Fool’s Day, New Year‘s Evil ir kitais. Filmas ganėtinai nuspėjamas, vojeriztinis, paaugliškas ir įgyvendinantis visas žanro klišes, o siužetas be abejo sukasi aplink Valentino dieną ir praeities istoriją nutikusią kalnakasybos šachtoje. Nufilmuotas tikroje šachtoje ir bauginantis savo klaustrofobija patiks visiems kas mėgsta siaubo klasiką su tykančiais žudikais. Tik nežiūrėkite 3D perdarinio kuris yra iš ties labai prastas.
Fuego (1969)
Tai vienas iš kelių erotinių filmų pagamintų bendradarbiaujant režisieriui Armando Bó ir aktorei Isabel Sarli. Laura yra jauna, biseksuali moteris gyvenanti drauge su savo homoseksualia tarnaite Andrea. Ji sutinka Carlosą, vyrą iš aukštuomenės ir juodu tuojau pat įsimyli. Tačiau Laura įspėja, jog niekada negalės būti ištikima tik vienam asmeniui. Pora susituokia, tačiau norėdama numalšinti savo nepažabojamą aistrą Laura tęsia meilužių paieškas. Ieškodama greitų nuotykių mergina patraukia ir į gatves. Galiausiai pora skrenda į Niujorką, apsilankymui pas žinomą psichiatrą, kad šis padėtų išspręsti problemą, tačiau paaiškėja, kad nenumaldoma fizinės meilės troškimą gali numalšinti tik senatvė. Brodvėjuje Laura susiranda dar daugiau meilužių ir galiausiai pradeda svarstyti apie savižudybę, kaip vienintelį sprendimą. Filmas laikomas vienu įdomiausių Argentinos kino istorijos kūrinių.
Bride of Chucky (1998)
Galbūt nesate matę nei vieno filmo su Chack’iu, bet tikrai puikiai žinote kaip jis atrodo. Don Mancini, kūrėjas besislepiantis už visos Child’s Play (Vaikų žaidimai) frančizės, niekada nebijojo ieškoti naujų kelių. 90-taisiais siaubo filmų žanras su trenksmu grįžo į populiarumo viršūnę ir studijos pradėjo valyti dulkes nuo 80-tųjų siaubo filmų ikonų. Mancini suprato, kad norint konkuruoti su filmo Scream (Klyksmas) dėka atsigavusia siaubo filmų scena, frančizei reikia įkvėpti naują gyvenimą. Visi pamena klasikinę Frankenšteino nuotaką, taigi kodėl tokia romantine patirtimi neapdovanojus ir paties Chuck’io? Filmas tapo savotiška Boni ir Klaido istorija guminių lėlių kailyje, o sekso scena įtikina, kad šiai frančizei nebaisūs jokie keliai. Filmas toli gražu patiko ne visiems Cuck’io fanams, tačiau jei Valentino diena jums atrodo kvailoka, praleisti ją žiūrint kvailas siaubo komedijas – puikus pabėgimo planas.
Audition (1999)
Be abejonės vienas nenormaliausių kada nors sukurtų filmų (ir žinant japonų siaubo filmų kanonus tai pasako labai daug). Sukaltas pagal to paties pavadinimo Ryu Murakami romaną, filmas pasakoja apie vidutinio amžiaus našlį Shigeharu (Ryo Ishibashi), kurį sūnus paragina vesti dar kartą. O kolega pasiūlo surengti netikrą kastingą tariamam filmui ir taip atrasti sau antrą pusę. Filmas prasideda kaip subtili drama, tačiau našliui atradus simpatiją ir pradėjus su mergina (Eihi Shiina) megzti ryšį, prasideda kelionė tiesiai į pragaro nasrus. Neapkenčiantys jumpscare‘ų siaubo filmuose, čia patirs patį baisiausią šuoliuojantį terorą kino istorijoje. Po šio filmo Tinder pasimatymuose būsite kur kas budresni.
May (2002)
Režisieriaus Lucky McKee debiutas – tai jautri istorija apie atstumtąją May (Angela Bettis). Jaunoji veterinarijos klinikos asistentė yra slaptai įsižiūrėjusi gražuolį Adamą (Jeremy Sisto), bet kai jų santykiai pradeda žlugti May įsisuka į siaubingų įvykių virtinę. Pasiklydusi pasaulyje, kuriame tiek gražių detalių, bet nėra gražios visumos, ji pasitelkia savo veterinarinių siūlų rinkinį ir mamos patarimą: „Jei negali susirasti draugo, tai susikurk jį“. Ir čia filmas įsivažiuoja visu juodumu, atsiskleisdamas kaip XXI a. daktaro Frankenšteino istorija skirta paaugliams. May ieško tobulų kūno dalių, kad susikurtų sau išsvajotą mylimąjį ir nors filmas pilnas komiškumo, niekada nėra šaipomasi iš kuoktelėjusios pagrindinės veikėjos, mes simpatizuojame jai net tada kai ji prieš nekaltus žmones išsitraukia žirkles…
Sightseers (2012)
Puikus filmas lietuviams mėgstantiems poilsiauti gamtoje. Trečiasis režisieriaus Beno Wheatley filmas (prodiusuotas paties Edgaro Wrighto) yra juokingas ir tuo pat šokiruojantis. Filmą parašė ir pagrindinius vaidmenis atliko charizmatiškieji Alisa Lowe ir Steve’as Oramas. Tai visiškai nučiuožusių įsimylėjėlių Chriso ir Tinos (ir šuns Banjo) istorija. Jie kartu atostogauja keliaudami namelyje ant ratų, tačiau po to kai Chrisas nusprendžia parodyti savo
tikrąjį veidą, paprastas planas aplankyti mažiau žinomas istorines Anglijos vietas, netrukus virsta į kruvinas ir linksmas žudynes. Tina suvokia, jog jos jausmai yra stipresni už nuogastavimus, jog Chrisas žudo žmones ir ji nusprendžia, jog tai yra hobis prie kurio gali prisijungti ir pati. Kūnų skaičius didėja, o porelės aistra liepsnoja vis labiau ir labiau.
The Honeymoon Killers (1970)
Turbūt kai kurie jūsų sąraše tikėjotės išvysti jau klasiką tapusį Bonnie and Clyde ar bent jau 90-tųjų hitą Natural Born Killers, tačiau norisi suteikti dėmesio kiek mažiau žinomam filmui. Vienintelis režisieriaus, operos kompozitoriaus Leonardo Kastle filmas The Honeymoon Killers yra mažo biudžeto šedevras. Pasak 1992-ais metais The New York Times pasirodžiusio straipsnio garsusis, prancūzų naujosios bangos, režisierius Francois Truffaut šį filmą įvardino kaip „mėgstamiausią Amerikietišką filmą“. Filmas įkvėptas tikros Raymondo Fernandezo and Martha Beckos istorijos. Ši porelė 1947 – 1949 metais nužudė 20 moterų. Po suėmimo ir teismų jie buvo pavadinti „Vienišų širdžių žudikais“, mat savo aukas surasdavo pažinčių skelbimuose. Filmas be galo stilingas ir tikras, nepaisantis Holivudo stiliaus normų ir glamūro, ko būtų negalima pasakyti apie, pagal tą pačią istoriją, 2006-taisiais pastatytą ir stilistiškai nulaižytą Lonely Hearts su Selma Hayek.
Beyond the Darkness (1979)
Ir pabaigai dar viena rekomendacija visiškiems frykams. Beyond the Darkness vienas groteskiškiausių ir šlykščiausių, itališkų B kategorijos filmų meistro Joe D‘Amato, kūrinių. Frankas yra iškamšų meistras, tupintis savo laboratorijoje ir amžinybei ruošiantis įvairiausius gyvūnus. Jis turi keistą ryšį su namų tvarkytoją, kuri namais rūpinasi nuo jo vaikystės. Taip pat jis beprotiškai įsimylėjęs savo sužadėtinę Anną. Nebegalėdama dalintis Franku Iris, pasitelkdama vudu atsikrato Anna. Bet Frenkas neleidžia tokiam mažam dalykui kaip mirtis išskirti jo su mylimąja. Juk vis dėl to jis – taksidermistas.
