Siaubo filmų gerbėjai yra puikiai pažįstami su šio žanro filmų konvencijomis. Siaubo filmai kurti paskutiniame dešimtmetyje, apie kuriuos kalbama garsiausiai, su šiomis konvencijomis žaidžia, arba puikiai jas transformuoja pateikdami kažką naujo ir netikėto. Tokios transformacijos vyksta ir slasher subžanro filmuose, kurie didesnių kino kritikų buvo dažnai ignoruojami ir laikomi neverti dėmesio. 1996-tųjų metų Weso Craveno filmas „Klyksmas“ (Scream) buvo vienas ryškesnių pažaidimų su siaubo, konkrečiau slasher subžanro, filmų tropais. Šis filmas pradėjo slasher filmų sugrįžimą 90-taisiais. Filme „Klyksmas“ kaukėtam žudikui pradėjus persekioti aukas grupelė draugų suvokia, kad jų dabartinė situacija panaši į klasikinius slasher filmus, tad jie puikiai naudojasi savo kino žiniomis, kad įveiktų žudiką. 2012-tųjų metų filmo „Namas girios glūdumoj“ (The Cabin in the Woods) kūrėjai pasišaipė iš visų nuvalkiotų ir visiems gerai žinomų siaubo filmų tropų taip bandydami padėti tašką ir teikdami, jog metas pergalvoti siaubo filmo žanrą ir pateikti kažką kūrybiškesnio ir šviežesnio. To pasėkoje 2015-taisiais metais išėjo filmai „Paskutinės merginos“ (The Final Girls), „Jis tave seka“ (It Follows) ir „Ragana“ (The Witch) kurie turi artimą sąryšį su slasher subžanru. Siaubo komedija „Paskutinės merginos“, „Namas Girios Glūdumoj“ filmo dvasioje, parodijuoja ne bendrai siaubo filmus, bet konkrečiai slasher subžanrą, tačiau filmas „Jis tave seka“ žanro konvencijas paliečia ne taip akivaizdžiai ir taip tampa vienu iš puikių pavyzdžių kaip yra transformuojami siaubo filmų tropai ir paverčiami į kažką naujo ir dar nematyto, atsisakant paprastos parodijos.
„Jis tave seka“ ir slasher filmų klišės
Režisieriaus N. W. Refno filmas „Važiuok” (Drive, 2011) užkūrė 80-tųjų stilistikos ir sintezatorinių garsų atgimimą kine, kuris tęsęsi iki to paties N. W. Refno „Neoninio demono“ (Neon Demon, 2016) ar tokių serialų kaip „Keisti dalykai“ (Stranger Things, 2016 – ). Nors filmo „Jis tave seka“ istorijos laikmetis nėra aiškus, mat režisierius norėdamas suteikti mistikos ir sapno logikos atmosferą, naudojo rekvizitus iš 50-tųjų, 70-tųjų, 80-tųjų ir iš dabartinio dešimtmečio, „Jis tave seka“ patenka tarp tų 80-tųjų grįžimo filmų, mat akivaizdžiai kuria to laikmečio siaubo filmų atmosferą. „Jis tave seka“ tai nepriklausomas, taip vadinamas „indie“ , arthauzinio prieskonio turintis, filmas, sulaukęs gerų kritikų ir žiūrovų liaupsių „Sundance“ ir Kanų festivaliuose. Pasak tinklapio Box Office Mojo, fiksuojančio filmų uždarbių statistiką, „Jis tave seka“ užima 112-tą vietą daugiausiai 2015-taisiais metais uždirbusių filmų sąraše, nors į šimtuką jis nepapuola tai parodo, kad tais metais tai buvo vienas iš daugiausiai dėmesio sulaukusių siaubo filmų. (1)
Filmas vystosi pusiau apleistame Detroito priemiesčio, nuosavų namų, rajone, paskendusiame migloje ir nuobodulyje. Čia paaugliai tingiai žudo laiką, naudojasi savo privilegijomis, gyvena saugiai ir yra viskuo aprūpinti, paskendę savo svajonėse. Tėvai nesikiša į jų gyvenimus. Ši suburbija bei sintetinis garso takelis akivaizdi aliuzija į Johno Carpenterio klasikinį slešerį “Helovinas” (Halloween, 1978). Patyręs žiūrovas iš karto pradeda pastebėti sąryšį su slasher subžanru.
Istorija pasakoja apie devyniolikmetę merginą Jay. Merginos problemos prasideda tada kai ji permiega su savo nauju vaikinu Hughu. Šis, jiems pasimylėjus mašinoje, merginą apsvaigina ir Jay pabunda pusnuogė pririšta prie vėžimėlio su ratais. Jos vaikinas paaiškina padėtį – jis jai perleido lytiniais santykiais perduodamą prakeiksmą ir šis prakeiksmas ją persekios tol, kol ji lytiniu būdu neperduos jo kam nors kitam, o jei sekantį žmogų prakeiksmo būtybė nužudo ji grįžta pas praėjusį savo šeimininką. Pats prakeiksmas, primenantis pasaką, gali pasirodyti įvairiausiais pavidalais, moterų ar vyrų, ir šie lėtai slinkdami bando nužudyti auką. Iš esmės filmas turi beveik visas detales kaip ir klasikiniai slešeriai, bet kai kurių tropų atsisakydamas, ar tiesiog modifikuodamas, filmas tampa unikaliu žanro tęsėju.
Vienas žinomiausių slešerių tropų tai žudikas su kauke. Žudikas visada slepia savo tapatybę po kauke, arba nuo žiūrovų yra slepiamas šešėliuose, ar krūmynuose. Dažnai tai atrodo kaip estetinis sprendimas, nes taip galima filmuoti ilgas scenas neatskleidus žudiko tapatybės, taip pat tai tarnauja kaip mirties simbolis. Dažnai žudikas modifikavęs savo balsą grasina aukoms telefonu. „Jis tave seka“ žudiko su kauke klišę perkuria savaip, čia žudikas yra antgamtiška būtybė, kuri savo pavidalą gali keisti, gali pasirodyti kaip jauna ar senyva moteris, vaikas ar kaip miręs aukos tėvas.
Antra slasher ir kitų siaubo filmų klišė – blogis niekada nemiršta. Ši klišė ne tik parodo, jog blogį sunku įveikti ir jis visada grįžta, bet tai yra ir puiki priežastis daryti nesibaigiančius filmų pratęsimus kaip „Helovinas“, „Penktadienis 13-oji“ (Friday the 13th, 1980) ir „Košmaras Guobų gatvėje“ (Nightmare On Elm Street, 1984) atvejais, kuriuose blogieji veikėjai vis sugrįžta keršyti ar tęsti savo darbelių. „Jis tave seka“ šią klišę išnaudoja taip – antgamtinė būtybė atrodo neįveikiama, tačiau persiunčiama lytiniu būdu kitam asmeniui. Nors filmo eigoje jaunuoliai bando įveikti būtybę ir net gi rodos, kad jiems pavyko, finale padedamas didelis klaustukas ir paranoja sugrįžta. Kol kas filmo pratęsimo dar nesulaukėme.
Sekanti klišė – nepatikimi arba problemą ignoruojantys tėvai, bei valdžios organai. Slasher filmuose tėvų vaidmuo arba visai nefigūruoja, arba pasirodo labai fragmentiškai, gana dažnai pagrindinis veikėjas yra netekęs vieno iš savo tėvų. O prašyti pagalbos pareigūnų beviltiška, nes jie arba ignoruoja problemą, arba savo darbą dirba prastai, o gale filmo pasirodys tik išlikus gyvam vienam asmeniui – pagrindiniam herojui. Filme „Jis tave seka“ pareigūnai visai nefigūruoja, paaugliai suvokia, kad padėtis beviltiška, bet tėvai, kaip ir įprasta atlieka labai mažytį vaidmenį filme ir netgi yra fragmentiškai komponuojami kadre.
Taip pat slasher filmuose pagrindiniai veikėjai visada būna jaunuoliai, moksleiviai arba studentai. Kuo esi jaunesnis, tuo daugiau šansų būti nužudytam. O žudymo įrankiai dažniausiai būna ne šaunamieji ginklai, o peiliai. Iš čia ir kilo slasher subžanro pavadinimas, nuo žodžio slash (pjūvis, kirtis), aukos yra žudomos kirviais, peiliais, mečetėmis ir panašiai, nuo šūvio mirštama retai. „Jis tave seka“ iš šių dviejų klišių demonstruoja tik vieną – pagrindiniai veikėjai jaunuoliai, tačiau filme nefigūruoja kertantys ar pjaunantys ginklai, būtybė žudo pavirtusi į kitą asmenį ir prisėlindama prie aukos, bei ją trankydama, tampydama ir kitaip mušdama, o jaunuoliai bando apsiginti ir šaunamuoju ginklu. Be šių klišių filme vyrauja dar dvi, kurios pateiktos išradingai ir kurios yra gana problematiškos ne tik slasher, bet ir bendrai siaubo filmų žanre. Apie jas pakalbėkime daugiau.
Paskutinė mergina, bei seksas lygu mirtis
Moterų vaidmenų siaubo filmuose tema yra gana komplikuota. Iš vienos pusės siaubo filmuose moterys gauna daugiau vaidmenų nei kituose filmuose. Google ir Geena Davis Instituto atliktas tyrimas parodo, jog siaubo filmai yra vienintelis žanras, kuriame moterys gauna daugiau pasirodymo ekrane ir daugiau laiko dialogams negu vyrai. (2) Taip pat siaubo filmo žanras padovanojo galingų moterų personažų kaip pavyzdžiui Carrie ar Ripley iš „Svetimas“ (Alien) frančizės. O iš kitos pusės siaubo filmuose vyrauja seksizmas, kuris pasirodo per tokias klišes kaip paskutinė mergina ir seksas lygu mirtis. Paskutinės merginos klišę pirmą kartą įvardino ir patyrinėjo Carol Clover savo knygoje „Men, Women, and Chain Saws: Gender in Modern Horror Film“. Paskutinė mergina susiduria su blogiu, dažniausiai tai kaukėtas žudikas, tačiau lieka gyva, tuo tarpu, jos draugužiai, kurie dažniausiai yra mėgstantys pašėlti ir išgerti, yra nužudomi ir beveik visada tai įvyksta po to kai šie užsiima seksu. (3) Kai slaher filmai buvo aukštumoje visi puikiai žinojo, jog greičiausias būdas būti nužudytiems buvo tiesiog užsiimti seksu, filme „Finalinė mergina“ iš to pasišaipoma, personažai puikiai išmano žanrą ir atsidūrę slasher filmo aplinkoje iš karto sutaria su pirma taisykle – jokiu būdu neužsiimti seksu.
Andrew Welsh savo straipsnyje „The Perils of Living Dangerously in the Horror Slasher Film“ šią problemą patyrinėjo dar giliau. Jis peržiūrėjo 50 Šiaurės Amerikoje kurtų slasher filmų ir nustatė, jog moteriškos lyties personažų, kurie filme užsiima lytiniais aktais išgyvenimo tikimybė vos 13,3 procentai, tuo tarpu merginų kurios seksu neužsiėmė išgyvenamumas yra dvigubai didesnis. Vyriškos lyties personažų išgyvenamumas nėra susijęs su lytiniais aktais. Be to merginų mirties scenos yra ilgesnės, negu vaikinų, o ilgiausios mirties scenos atitenka merginoms, kurios užsiėmė seksu. Atrodo, kad tokiu atveju galima daryti keistą išvadą, jog šiuose filmuose moterys yra baudžiamos už savo seksualumą, tai kvepia dideliu koncervatyvizmu ir keista merginų prevencija prieš nevedybinį seksą. Beje Andrew Welsh nerado sąsajų tarp to kuriuose laikmečiuose filmai buvo pagaminti, statistika pasidalina tolygiai tarp dešimtmečių. (4)
Daugelis sutaria, jog slasher filmų pradžia yra Alfredo Hitchcocko „Psichopatas“ (Psycho, 1960), tačiau Bob Clarko „ Juodos Kalėdos“ (Black Christmas, 1974) buvo pirmasis filmas, kuriame buvo padėti pirmieji žingsniai link daugelio slasher filmų tropų. Ryškiausias ir galutinai šiuos tropus užtvirtinęs filmas buvo Johno Carpenterio „Helovinas“ su Jamie Lee Curtis vaidinančią Laurie Strode. Tai eilinė mergina gyvenanti priemiesčio nuosavų namų kvartale, kuri sugeba išgyventi susidūrimą su blogiu, kuris kaip ir kituose tokio tipo filmuose, yra žudiko su kauke pavidale. Paskutinė mergina visada lieka paskutinis gyvas žmogus tokiuose filmuose. Kai kurie teoretikai teigia, kad toks personažas vaizduoja stiprų moterų charakterį, mat ji vienintelė sugeba išgyventi. Taip pat jos charakteristikai yra būdingas geras elgesys, ji yra nekalta, negeria ir nerūko. Atrodo, kad taip yra idealizuojamas merginų nekaltumas, skaistumas, be to gana dažnai jų vardai yra belyčiai (pvz. Ripley, Sam, Jay, Jamie).
Iškyla klausimas kas tokios merginos personaže yra keisto ir net seksistiško, o gi kontrastas su prieš tai veikusiais moterų personažais, kurios visos pasiunčiamos myriop. Ir kaip minėta prieš tai, tipiškai šios merginos į mirtį pasiunčiamos po lytinio akto. „Helovino“ pavyzdys: vienoje pusėje nekalta, geraširdiška, aukle dirbanti, mergina Laurie, o kitoje jos geriausia draugė Lynda, kuri užsiima seksu su savo vaikinu. Kaukėtasis Michaelas Myersas Lyndą ir jos draugą nužudo tuoj pat po jų atlikto lytinio akto, tuo tarpu Laurie, be abejonės, lieka gyva.
Dar keli pavyzdžiai iš slasher aukso amžiaus filmų: „Penktadienis trylikta“ Jasonas Voorheesas pribaigia kiekvieną personažą, kuris bent pagalvoja apie seksą. Filme „Išleistuvių naktis“ (Prom Night, 1980), kaip ir priklauso slešeriui, pora nužudoma iš karto po sekso, viena mergina nužudoma net gi iš karto po to kai atstumia savo vaikiną. „Košmare Guobų gatvėje“ Tina nužudoma iš karto po sekso su savo vaikinu, tuo tarpu Nancy mandagiai atstūmusi savo vaikiną lieka gyva. 90-taisiais žanrui sugrįžus, „Klyksmo“ pradėtą transformaciją slesher filmuose tęsia „Karštligė“ (Cabin Fever, 2002) – nors čia žudikas ne koks kaukėtas asmuo, o kūnais mintantis virusas, filmas vis tiek susijęs su seksu, personažai viruso sužalotas vietas pamato arba beužsiiminėdami seksu arba prie savo lytinių organų.
Klišių transformavimas filme “Jis tave seka”
O štai filme „Jis tave seka“ šie pokyčiai tęsęsi ir gilėja, paskutinės merginos ir mirtis lygu seksas klišės visiškai transformuojamos. Nors vienas personažas tipiškai nužudomas lytinio akto metu, tačiau mūsų pagrindinis veikėjas Jay nėra tradicinė paskutinioji mergina, nors ji atitinka visas charakteristikas – atrodo nekalta, dorovinga mergina, mėgstanti rožinę spalvą. Tačiau pradžioje filmo ji permiega su savo vaikinu. Nepaisant to, kad ji nėra nužudoma ją persekioja ir į jos gyvybę kėsinasi antgamtiška būtybė. Nors kai kurie žiūrovai šią perduodamą prakeiksmą interpretuoja tiesiog kaip užkrečiamą lytinę ligą, viskas yra kur kas komplikuočiau. Mergina yra persekiojama, ji niekada nežino kada pasirodys būtybė, ją vargina amžina paranoja. Paranoja vargina net ir tada kai mergina prakeiksmą perduoda kitam, nes jei būtybė nužudo tuometinį savininką ji grįžta pas buvusį. Tad visada tenka dairytis per petį, o nerimas kankina ne tik dėl galimybės, jog būtybė gali sugrįžti, bet ir dėl kaltės jaučiamos, jog prakeiksmą perdavė kitam nekaltam žmogui. Ir nors filmo eigoje mergina patiria vis daugiau seksualinių nuotykių, tačiau šiuo atveju daugiau sekso reiškia – daugiau problemų su žudiku. Tai lyg kokios seksualinės traumos ar gėdos dėl savo lytiškumo simbolis ir tokia gėda ir graužatis galiausiai visai atima mėgavimąsi seksu. Filmo eigoje perduodama prakeiksmą Jay visai nebepatiria jaudulio, sekso scenos labai šaltos, neseksualios, mergina neemocinga. Atrodo, kad šiame filme ji baudžiama ne dėl savo seksualumo, kaip įprasta slasher filmuose, bet dėl blogo partnerio pasirinkimo. Filme galima pastebėti aliuzijų į tai, jog jei ji permiegotų su „tinkamesniu“ vaikinu, galbūt viskas baigtųsi gerai, nebe reikalo šalia jos visada budi ir geranoriškai padeda jos geras draugas Paulas, kuris, be abejo, yra įsižiūrėjęs merginą ir netgi pasisiūlo permiegoti, kad Jay būtybę perleistų jam. Turbūt nebe reikalo Paulas vaizduojamas kaip intelektualus intravertas, nesportiškas mokslinčius ir visai neseksualus palyginti su kitais mačizmu spinduliuojančiais vaikinais filme. Pačioje pabaigoje yra sufleruojama tokia baigtis, jog Jay permiegojus su Paulu viskas išsispręs, bet paranoja ir abejonės vis tiek neužgesinamos. Ši situacija taip pat gali būti matoma ir kaip kelias į suaugusiųjų pasaulį, kuriame atsakomybių padaugėja ir seksas iš smagaus laiko praleidimo tampa atsakingesniu užsiėmimu, atnešančiu savotiškas pasekmes, tai ne tik paprastas seksualinės nekaltybės praradimas, bet ir nerūpestingos vaikystės pabaiga. Yra ir dar įdomesnių interpretacijų kaip – meilė ir seksas stumiantys mirtį tolyn, ką šiek tiek galime įžvelgti, tačiau žiūrint filmą, šaltų sekso scenų dėka, tokia mintis pradeda atrodyti labai naivi.
Taigi „Jis tave seka“ yra siaubo filmas miksuojantis slasher ir antgamtiškų filmų subžanrus ir su savo prakeiksmo istorija turi netgi pasakiško, ar miesto legendų atspalvio. Šis filmas gerokai atšviežino siaubo filmų seksas lygu mirtis klišę ir iš esmės transformuoja paskutinės merginos klišę, kuri dominavo ne vieną dešimtmetį kaip koks vienas iš Dievo įsakymų, skelbiančių, kad kiekviena mergina užsiimanti nevedybiniu seksu turi būti nubausta. Bet nors ir Jay lytiškai santykiauja, kas neįprasta paskutiniai merginai slešeriuose, iš esmės ji paskui save tempia prakeiksmą. Kai kurie kritikai teigia, jog filmas visai nesusijęs su slasher subžanru, arba, kad siaubo filmo tropai susiję su seksualumu, nors ir atnaujinti, be to, kad šiame filme tiek merginų tiek vaikinų seksualumas baudžiamas vienodai, liko tokie pat konservatyvūs. O pats režisierius tikino netūrįs tokių didelių intencijų ir filmą mato kaip visai nesusijusį su seksualumu, panašu, kad vyrukas nenutuokė, kad šis filmas kels tiek daug klausimų tiek žanro tiek ir seksualumo vaizdavimo siaubo filmuose temomis. Greičiausiai toks filmo daugiasluoksniškumas ir lėmė jo populiarumą ir žiūrovų simpatijas.
Slasher žanro tropai mutaciją patyrė ir tais pačiais metais pasirodžiusiame filme „Ragana“. Filmo herojė Thomasina tikrai nėra standartinė paskutinė mergina, o „Ragana“ tikrai nėra slasher filmas, tačiau filme yra slešeriams būdingas vis didėjantis aukų sąrašiukas. Tomasina kaip ir priklauso yra nekalta ir inteligentiška. Mergina neišgyvena raganos atakų, kas būtų įprasta, bet ji yra ypatinga paskutinė mergina, ji priima blogį ir pati tampa ragana. Ji pakyla virš paskutinės merginos statuso ir priima savo laukinę, seksualinę pusę. Žiūrovai, pripratę matyti paskutiniąją merginą įveikiančią blogį, lieka nustebinti.
(1) http://www.boxofficemojo.com/yearly/chart/?page=2&view=releasedate&view2=domestic&yr=2015&p=.htm
(2) https://www.google.com/intl/en/about/main/gender-equality-films/
(3) Clover, C. J. (1992). Men, Women and Chain Saws. Princeton University Press.
(4) Welsh, A. (2010). On the Perils of Living Dangerously in the Slasher Horror Film: Gender Differences in the Association between Sexual Activity and Survival. Sex Roles Vol 62. Springer Sciene+Business Media, 762-773.
